Pranešimai

Finansų rinkos naujienos

Grįžti atgal

Gavus papildomų lėšų, paramą gaus daugiau smulkiųjų ūkininkų

Data: 2018 rugsėjo 20 d. LR žemės ūkio ministerijai skyrus papildomų lėšų, atsirado galimybė gauti paramą daugiau smulkiųjų ūkininkų, teikusių paraiškas š. m. gegužės–birželio mėnesiais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Vietoj buvusių 6 015 038 eurų paramos, LR žemės ūkio ministro įsakymu šiuo metu priemonei bendrai yra skirta 6 263 752 Eur paramos lėšų. Vadovaujantis tuo, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai jau atnaujino pirmumo eilę šiai paramai gauti, pagal kurią paramos lėšų dabar pakanka 421 pareiškėjams, surinkusiems 8560 atrankos balų. Pagal šią KPP veiklą NMA buvo pateiktos 656 paraiškos 9 746 601 Eur paramai gauti. Paramos paraiškų prioritetinė eilė buvo sudaryta atlikus pateiktų paraiškų atrankos vertinimą, vadovaujantis administravimo taisyklėmis bei priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat pareiškėjo paraiškoje pateikta informacija, su paraiška pateiktais dokumentais bei registruose esančia informacija.   

V. Sinkevičius: „Lietuva neišnaudoja viso didžiausios investuotojos Švedijos potencialo“

Data: 2018 m. rugsėjo 11d. Švedijos bendrovės Lietuvoje yra investavusios daugiausia, tačiau potencialo pritraukti dar daugiau bendrovių Lietuva turi su kaupu, teigia rugsėjo 11–12 dienomis Stokholme ir Geteborge besilankantis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Vizito metu jis susitinka su stambių Švedijos įmonių vadovais ir pristato jiems šalies investicinę aplinką.

„Švedijos bendrovės Lietuvoje yra didžiausios investuotojos, nes Lietuva, kaip investicijų vieta, Švedijos įmonėms buvo įdomi dar tuomet, kai Lietuva į tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą žiūrėjo vangiai. Pastaraisiais metais ėmus aktyviau dirbti su šia rinka, smarkiai išsiplėtė SEB ar „Swedbank“ paslaugų centrai, „Telia“ Vilniuje nusprendė įkurdinti savo kompetencijų centrą, o IKEA Kazlų Rūdoje investuoti į modernią gamybos liniją. Taigi Lietuva dar neišnaudojo viso potencialo, kurį turi Švedijos įmonės“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pasak V. Sinkevičiaus, Lietuva įdomi ir gamybos kompleksus planuojančioms kurti Švedijos bendrovėms, ir įmonėms, ieškančioms vietos paslaugų centrams. Be to, Lietuva pernai pritraukė ir du švediškus startuolius – žmogiškųjų išteklių vadybos technologijų bendrovę „Benify“ ir finansinių technologijų įmonę „Plexian“. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Švedijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė daugiau nei 3,5 mlrd. eurų, Nyderlandų bendrovės Lietuvoje investavo 1,9 mlrd. eurų, o Vokietijos – 1,2 mlrd. eurų.

Lietuvoje jau pradėjo veikti ketvirtas bendradarbystės centras „Spiečius“

Data: 2018 m. rugsėjo 7d. „Versli Lietuva“ toliau plečia verslumo skatinimo paslaugų prieinamumą šalyje ir šią savaitę atidarė dar vieną bendradarbystės centrą „Spiečius“ Panevėžyje. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia keturi nemokamos narystės bendradarbystės (angl. co-working space) centrai smulkiesiems verslininkams – Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje ir Panevėžyje.

„Lietuvos regionuose yra verslumo ir idėjų turinčių žmonių, tačiau dažnai trūksta žinių, nuo ko pradėti kuriant verslą, bazinių kompetencijų, kaip jį vystyti. „Spiečiai“ ne tik suteikia galimybę naudotis bendradarbystės erdve, bet ir mokymų bei konsultacijų paketu, kurį pradedantiems verslininkams regionuose gauti būdavo sudėtinga. Toks konceptas puikiai prigijo Alytuje, Šiauliuose, pamažu auga ir Tauragėje, o „Spiečiuose“ susikūrę verslai plečiasi ir tampa darbdaviu jauniems regiono gyventojams. Todėl jis turėtų suburti ir pradedančius Panevėžio verslininkus“, - teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Paskelbtos stipriausios 2017-ųjų metų Lietuvos įmonės

Data: 2018 m. rugsėjo 5d. 2017 metais stipriausiomis pripažintos daugiau kaip du tūkstančiai Lietuvos įmonių. Finansiškai patikimoms Lietuvos įmonėms bei jų vadovams suteikti „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatai. Toks pripažinimas patvirtina gerą įmonių kreditingumo istoriją bei mažą statistinę tikimybę nevykdyti įsipareigojimų artimiausiu metu.

Tarp įmonių, gavusių „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą, nuo vos kelis darbuotojus turinčiųjų – iki didžiųjų šalies korporacijų. Patikimomis pripažintos 2206 bendrovės iš daugiau nei 99 tūkst. Tai yra beveik 500 įmonių daugiau nei praėjusiais metais.

Viena iš verslo įmonių, AB „Lytagra“, tarp „Stipriausių Lietuvoje“ patenka kiekvienais metais dar nuo 2011 m. Įmonės generalinė direktorė Dalia Balsienė teigia, kad siekiant išlaikyti patikimos bendrovės reputaciją, toks pripažinimas – labai svarbus.

1 2
Grįžti atgal