Pranešimai

Lietuvos banko pranešimai

Grįžti atgal

Sustiprintas kredito unijų sektorius – vėl pelningas

Data: 2018m. kovo 1d. ​Sugriežtinti reikalavimai kredito unijų kapitalui ir turto kokybei davė rezultatų – po dvejų nuostolingų metų šis sektorius vėl tapo pelningas.

„Kredito unijų pertvarka sustiprino šį sektorių, matome pirmuosius teigiamų pokyčių rezultatus. Vis dėlto, siekdamos veiklos tvarumo, kredito unijos turėtų daugiau dėmesio skirti sąnaudų, ypač operacinių, ir naudos analizei“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

2017 m. kredito unijų sektorius uždirbo 2,2 mln. Eur neaudituoto pelno. Pelningai dirbo keturiasdešimt aštuonios kredito unijos, jos uždirbo 4,1 mln. Eur pelno, dvidešimt unijų patyrė 1,9 mln. Eur nuostolių. Jeigu ne dviejų kredito unijų, kurių veiklos licencija buvo atšaukta 2018 m., patirti nuostoliai (1 mln. Eur), viso sektoriaus neaudituotas pelnas būtų sudaręs 3,2 mln. Eur. 2016 m. kredito unijos bendrai buvo patyrusios 6,1 mln. Eur, 2015 m. – 3,6 mln. Eur nuostolių.

Per praėjusius metus kredito unijų turtas padidėjo daugiau kaip 4 proc. ir sudarė 685,2 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sistemos turto. Reikšmingiausią jo dalį – beveik 60 proc. – sudarė paskolos. Paskolų portfelis pernai augo penktadaliu, arba 64,5 mln. Eur, – iki 403,5 mln. Eur. Kitos turto pozicijos, ypač investicijos į vertybinius popierius, mažėjo.

Pagrindinis kredito unijų finansavimo šaltinis toliau buvo indėliai. Pernai jų surinkta beveik 21 mln. Eur (3,5 %) daugiau nei 2016 m., iš viso – 611,4 mln. Eur. Jais finansuojama beveik 90 proc. kredito unijų turto. Daugiausia – 16,1 mln. Eur – dėl didesnių palūkanų gausėjo terminuotųjų indėlių. Labiausiai palūkanas didino į specializuotus bankus persitvarkyti siekiančios kredito unijos.

2018 m. sausio 1 d. finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 68 kredito unijos, vienijančios daugiau kaip 160 tūkst. narių. Sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 18,64 proc. (normatyvas – 13 %), o likvidumo rodiklis – 45,7 proc. (minimalus reikalaujamas – 30 %). Ataskaitinę datą veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdė 7 kredito unijos, arba beveik perpus mažiau nei prieš pusmetį. Dabar jos padėtį jau ištaisė ir normatyvus vykdo.

Per praėjusius metus kredito unijos privalėjo apsispręsti, ar rinktis persitvarkymo į banką procedūrą, ar toliau tęsti veiklą vienos iš dviejų šalyje veikiančių centrinių kredito unijų sudėtyje. Pastarąjį kelią pasirinko dauguma – nuo metų pradžios Lietuvos centrinės kredito unijos sudėtyje veikia 50 kredito unijų, o įsteigta nauja Jungtinė centrinė kredito unija vienija 11 kredito unijų. 5 kredito unijos pasirinko kitą kelią ir, gavusios Lietuvos banko sutikimą, pradėjo persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras. Šie pokyčiai stiprins kooperatinės bankininkystės veiklą, leis plėtoti finansinių paslaugų teikimą gyventojams bei verslui.

Kredito unijų veiklos 2017 m. apžvalga

Lietuvos banko pozicija: bankai ir kredito unijos turėtų uždaryti neaktyvias klientų sąskaitas

Data: 2018m. sausio 4d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino poziciją, kuria kredito įstaigos raginamos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų uždarytos gyventojų ilgai nenaudojamos, bet jiems kainuojančios sąskaitos. „Patvirtindami poziciją dėl neaktyvių sąskaitų, siekiame, kad rinkoje įsivyrautų vienodas bankų elgesio su klientais standartas. Pavyzdžiui, bankų praktika dėl neaktyvių sąskaitų dabar yra skirtinga, tačiau dauguma jų taiko įkainį už tokių sąskaitų administravimą, o jei jose nėra lėšų, kai kurie bankai skaičiuoja skolą. Nors sutartyse tai yra numatyta, mūsų vertinimu, tokia praktika yra ydinga, todėl kredito įstaigos, kaip stipresnė šalis, turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų klientų interesus“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, komerciniai bankai ar kredito unijos turi teisę jau po metų neaktyvią ir tuščią sąskaitą uždaryti, tačiau tai nėra jų pareiga. Lietuvos bankui pateiktais duomenimis, 2017 m. gegužės 31 d. iš beveik 5 mln. fizinių asmenų sąskaitų bankuose beveik trečdalis (1,65 mln.) buvo nenaudojamos, t. y. ilgiau nei metus nebuvo vykdomos jokios operacijos. Daugiau nei 1 mln. šių neaktyvių sąskaitų buvo tuščios.

Kredito unijų sektorius po reformos – saugesnis ir pajėgesnis konkuruoti su bankais

Data: 2018m. sausio 2d. Metų sandūra žymi svarbų Lietuvos finansų rinkos įvykį – kredito unijų reformos pabaigą. Nuo šiol Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijos, dar penkios kredito unijos šiemet pradės persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras.

„Galima konstatuoti, kad kredito unijų veiklos pertvarka iš esmės baigta. Ji leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios galės stiprinti kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoti finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui. Atsiradusi galimybė steigtis specializuotiems bankams papildys kredito įstaigų žemėlapį, vartotojams prieinamų finansinių paslaugų spektrą ir didins konkurenciją“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Jis pažymi, kad reformuotoje sistemoje centrinių kredito unijų vaidmuo tapo kur kas svarbesnis nei anksčiau: joms sudarytos sąlygos užtikrinti savo narių mokumą ir suteiktos galios kontroliuoti jų prisiimamą rizikos lygį.

Kredito unijos iki 2018 m. sausio 1 d. privalėjo apsispręsti, ar toliau tęsti kredito unijos veiklą įstojant į centrinę kredito uniją, ar pradėti persitvarkymo į banką procedūrą. Numatoma, kad anksčiau buvusios vienintelės centrinės kredito unijos branduolį išsaugojusi Lietuvos centrinė kredito unija vienys 50, o įsteigta nauja Jungtinė centrinė kredito unija – 11 kredito unijų, jos abi turi per 140 tūkst. narių.

Kredito unijos „Mano unija“, LTL, „Saulėgrąža“, Rato kredito unija bei kredito unija „Taupa“ nusprendė sukti įprastos bankininkystės keliu ir gavo Lietuvos banko sutikimą persitvarkyti į specializuotą banką. Nors tai nereiškia, kad šios įstaigos automatiškai taps bankais, joms atvertas kelias per penkerius metus pertvarkyti savo veiklą taip, kad tenkintų visus bankams keliamus reikalavimus ir gautų specializuoto banko licenciją. Tai leistų joms verstis tradicine banko veikla ­– rinkti indėlius, skolinti gyventojams ir verslui.

„Kredito unijų sektoriaus reformos poreikį nulėmė pernelyg nuo kooperatinės veiklos modelio nutolusios kredito unijos ir su tuo susijusios problemos. Reforma kredito unijoms suteikė galimybę „pasižiūrėti į veidrodį“ ir atsakyti į klausimą, ar jos tikrai veikė kaip tam tikrą bendruomenę vienijančios kooperatiniais principais grįstos finansų įstaigos. Kad jos nepaveldėtų ankstesnėje sistemoje sukauptų problemų, jų balansai buvo nuodugniai patikrinti turto kokybės vertinimo metu ir apvalyti nuo prastos kokybės turto“, – sako G. Šimkus.

Kredito unijų reformą iš esmės paskatino tai, kad ilgiau nei 20 metų veikęs šis sektorius nesugebėjo dirbti pelningai, jų veiklos modelis neatitiko kooperatinio, trūko tvaraus kapitalo. Veikdamos panašiai kaip bankai ar investiciniai fondai, kredito unijos galėjo prisiimti nepasvertai daug rizikos ir neretai bankrutuodavo (nuo 2013 m. iki 2017 m. pabaigos veiklą priverstinai baigė 11, o dar 2 kredito unijų veikla sustabdyta ir paskirtas laikinasis administratorius). Pasitaikydavo ir piktavalių, kurie tyčia iššvaistydavo turtą ir privesdavo jas iki bankroto. Visa tai lėmė, kad nuo 2013 m. iš Indėlių draudimo fondo buvo išmokėta 173 mln. Eur išmokų.

Įgyvendinant reformą buvo atliktas visų kredito unijų turto kokybės vertinimas. Dėl turto kokybės vertinimo metu atskleistų problemų, kredito unijų turto vertė buvo sumažinta 15,9 mln. Eur. Kredito unijų sektoriaus turtas 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 666 mln. Eur, arba 2,5 proc. viso finansų sektoriaus turto.

Kredito unijos: pasirengimas kitiems metams įsibėgėjo

Data: 2017m. lapkričio 29d. Trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo kredito unijų turtas ir paskolų portfelis, kredito unijos aktyviai rengėsi nuo kitų metų įsigaliosiantiems pokyčiams.

„Matome didėjantį sujudimą, susijusį su šio sektoriaus reforma: kredito unijos stiprina kapitalą, priėmusios sprendimus, kreipiasi į Lietuvos banką dėl sutikimo persitvarkyti į specializuotą banką ar reorganizuotis, prisijungiant prie kitų kredito unijų“, – sako Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Siekdamos persitvarkyti į specializuotą banką, į Lietuvos banką kreipėsi jau šešios savarankiškai veikiančios kredito unijos, trims iš jų (kredito unijoms „Mano unija“, LTL ir „Saulėgrąža“) tokie sutikimai jau išduoti. Dabar jos ruošiasi kitam etapui – pasirengimui gauti banko licenciją.

Trečiąjį šių metų ketvirtį kredito unijų turtas išaugo 4 proc. ir sudarė 666,4 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sistemos turto. Šį pokytį lėmė neterminuotųjų indėlių augimas žemdirbius vienijančiose kredito unijose, jų nariams pradėjus gauti lėšas už parduotą žemės ūkio produkciją.

Kredito unijų suteiktos paskolos aptariamą laikotarpį padidėjo 6,8 proc. (nuo metų pradžios – 19,5 %) ir 2017 m. spalio 1 d. sudarė 405 mln. Eur, arba daugiau nei 60 proc. kredito unijų turto.

Per 2017 m. devynis mėnesius kredito unijų sektorius patyrė 2,5 mln. Eur nuostolį − beveik 2 mln. Eur mažesnį nei to paties praėjusių metų laikotarpio nuostolis (4,4 mln. Eur). Tai lėmė ta priežastis, kad kredito unijų išlaidos mažėjo sparčiau negu gaunamos pajamos, kurių didžiausią dalį sudarė pajamos iš palūkanų. Nuo metų pradžios 47 kredito unijos dirbo pelningai, o 24 – nuostolingai.

Kredito unijų pajinis kapitalas 2017 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 57,4 mln. Eur. Pusę jo (28,7 mln. Eur) sudarė tvarūs pajai, kuriais dengiami kredito unijos patirti nuostoliai. 2017 m. spalio 1 d. kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 17,12 proc. (normatyvas – 13 %), likvidumo rodiklis – 42,88 proc. (minimalus reikalaujamas – 30 %). Šiuo metu Lietuvoje veikia 68 kredito unijos, vienijančios apie 160 tūkst. narių.

1 2 3
Grįžti atgal